- kvyktelėti
- kvýktelėti, -ėja, -ėjo intr. 1. DŽ sukvykti, sužviegti: Paskers taip, kad čiūkutė nė nekvyktelėtų rš. 2. riktelėti, spygtelėti, cyptelėti: Tu labai smarkiai kvyktelėjai Ppl. Retkarčiais, lyg ko nusigandęs, kvyktelėdavo paukštelis ir vėl nutildavo J.Marc. | prk.: Gūdžiai kvyktelėjo sirena, mašina greitai pasuko ir nulėkė it vėtra tolyn J.Dov.
Dictionary of the Lithuanian Language.